- vėjalka
- ×vė́jalka (sl.) sf. (1) LzŽ, vėjálka (1) Klm, Sdb 1. LzŽ, Trk, Jnš arpas, vėtyklė: Mūsų vėjálka gerai išvalo javus nuo pelų Rd. Jegu vėjálka gera, tai kad duot vėjo Slm. 2. Dbk vėjarodis, vėtrungė. 3. blakstiena: Blakstynės ar vė́jalkos – vientara LKKXXIX201(Lz).
Dictionary of the Lithuanian Language.